реферат, рефераты скачать Информационно-образоательный портал
Рефераты, курсовые, дипломы, научные работы,
реферат, рефераты скачать
реферат, рефераты скачать
МЕНЮ|
реферат, рефераты скачать
поиск
Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

Informacini? inovacij? ?diegimo strategija ir taktika

(kursinis darbas)

Vilnius, 1998

Turinys:

Anotacijos (lietuvi? ir angl? kalbomis)

3

1. ?vadas 5

2. Inovacij? reik?m?

6

3. Inovacini? veiksm? planavimas valstyb?s mastu. Tendencijos Europos

S?jungoje 7

4. Inovacini? technologij? programa ESPRIT

12

5. Strategin? technologij? vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos

aktualijos 16

6. I?vados 22

7. Literat?ros s?ra?as

23

8. Priedai 24

Anotacija

Kursinio darbo tikslas buvo i?nagrin?ti informacini? inovacij?

?diegimo aspektus, problemas, aptarti b?dus ir nu?viesti bendras vystymosi

tendencijas ?ioje srityje.

Kursiniame darbe pateikiama informacini? inovacij? analiz?,

apibr??imas, j? vieta kit? inovacij? tarpe. I?nagrin?tos bendros

tendencijos Europoje informacini? inovacij? vystymo srityje, taip pat

pateikta trumpa konkre?ios programos ap?valga su prioritetin?mis sritimis

ir konkre?iu j? finansavimo planu. Ap?velgiant tendencijas Europoje buvo

stengiamasi akcentuoti tai, kas gali b?ti labiausiai aktualu Lietuvai.

?inia, kad ne visos Europoje sprend?iamos problemos jau at?jo iki m?s?. O

kai kurios, kurias mes sprend?iame dabar, Europoje buvo i?spr?stos jau

anks?iau. D?l ?ios prie?asties kursiniame darbe taip pla?iai aptarti

Europos S?jungos institucij? darbai. Ir galiausiai pabandyta panagrin?ti

?iuo metu vykstan?ias inovacijas vienoje i? informacini? inovacij? sri?i?

(kaip standartin?s) Lietuvoje.

Summary

The purpose of this work was to review aspects of implementing

information innovations, their problems, make analysis of methods and throw

a light on the current situation.

There are analysis of information innovations, definition, their

place among other innovations. Common tendencies in implementing Europe’s

information innovations are listed in this work too. Here you’ll find short

review of concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan

listed. When making review of basic tendencies in Europe the main attention

was paid to most actual of them for Lithuania. It’s known that not all

problems, actual for EU, are important for us too (they didn’t come yet).

And some of them, which are already solved in EU, are very actual for us

now. That;s why so great attention was paid to works of EU institutions.

Finally, it was made attempt to review current Lithuania’s innovations

problems in small group of information innovations (this small group was

taken for example as common).

I. ?vadas

Prie? pradedant nagrin?ti informacini? inovacij? ?diegimo strategij?

ir taktik? reikt? apsibr??ti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai j?

tarpe priklauso informacin?s inovacijos, k? vadiname informacin?mis

inovacijomis.

?vair?s ?altiniai si?lo ?vairius inovacij? apibr??imus, vieni j?

konkretesni, kiti - labai abstrakt?s, bet visur pa?ia bendr?ja prasme

inovacijos suprantamos kaip nauj?, iki tol nebuvusi? dalyk? i?radimas ir

?diegimas. Iki ?iol gin?ijamasi inovacijos tur?t? b?ti suprantamos kaip

naujos technologijos, kaip konkretus rezultatas (gaminys, ?renginys ir

pan.) ar kaip nauj? dalyk? ?diegimo procesas. ?iame darbe inovacijos

(konkre?iai - informacin?s inovacijos) bus traktuojamos kaip jau ?inomas,

i?rastas, turimas rezultatas - ir did?iausias d?mesys skiriamas ?i?

inovacij? pritaikymo b?dams ir problemoms aptarti.

Informacin?ms inovacijoms kit? inovacij? tarpe pastaruoju metu tenka

vis didesnis d?mesys ir vaidmuo, jos tampa viena i? spar?iausiai

besivystan?i? sri?i?. Kaip informacin?s inovacijos ?iame darbe bus

suprantamos visos inovacijos, skirtos duomen? perdavimo ir apdorojimo

efektyvumui pagerinti. ? ?i? inovacij? tarp? patenka visa did?iul?

kompiuterin?s technikos grup?, taip pat nema?a dalis elektronikos srityje

sukuriam? gamini?. Informacin?s inovacijos priklauso technini?-

technologini? inovacij? grupei. Tai did?iausi? praktin? reik?m? turin?i? ir

labiausiai paplitusi? inovacij? grup?. Tai grup?, kuriai priklausan?ios

inovacijos, yra labiausiai ap?iuopiamos ir b?tent ?iai grupei sukurti ir

taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai, ?iai grupei

inovacij? skiriamos did?iausios ?vairi? fond? l??os.

II. Inovacij? reik?m?

Inovacij? pa?iose ?vairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas ma?a

kam kelia abejoni?. Kiekvienas naujas i?radimas, leid?iantis patobulinti ir

pagerinti mus supan?i? aplink? i? pat prad?i? sutinkamas labai

optimisti?kai. Bet kokia inovacija ne?a savyje tokias teigamas pasekmes:

( leid?ia pl?sti, gerinti mokslin? baz?, kuri buvo naudota ?iai

inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms;

( kyla mokslini? darbuotoj? (inovacijos autori?) kvalifikacija ir

did?ja j? patirtis;

( bent kuriam laikui atkreipia visuomen?s d?mes? ? ?ios inovacijos

pagalba sprend?iam? ar i?spr?st? problem? (o da?niausiai, kaip rodo

praktika, inovacijos vis d?lto problem? pilnai nei?sprend?ia, o jei ir

i?sprend?ia, tai akivaizd?iau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol

buvusios labiau u?sl?ptos, problemos);

( inovacijos autorius atsiduria d?mesio centre, tokiu b?du skatinami

ka?k? pana?aus pasiekti ir kiti potencial?s inovacij? k?r?jai;

( sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui ?vairias inovacijos

?diegimo stadijas vykdan?i? institucij?, tokiu b?du atsiranda naujos darbo

vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai, kas gali i??aukti

inovacijas ir visai kitose, nesisiejan?iose (pavyzd?iui - organizacin?je,

juridin?je) srityse;

Atkreipkite d?mes?, kad visus ?iuos privalumus turi dar ne?diegta,

galb?t netgi dar juridi?kai neapiforminta inovacija. Inovacijos vert?

nepalyginamai i?auga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip beb?t? gaila,

bet iki praktinio pritaikymo stadijos ateina tik labai nedidel? dalis

inovacij?.

Prakti?kai pritaikyta inovacija papildomai ?gyja dar tokius

privalumus:

( atne?a firmai (?monei, organizacijai) daugiau ar ma?iau matom?

ekonomin? naud?;

( gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje),

pa?ym?tina, kad be kartas nuo karto realizuojam? inovacini? sprendim? firma

negali i?silaikyti ir ?sitvirtinti rinkoje;

( inovacija, kaip taisykl?, ne?a savyje firmos tiekiamos produkcijos

kokyb?s gerinim? ar kainos ma?inim?, d?l ko i?lo?ia galutinis vartotojas;

( paskatina kit? firm?-konkurent? inovacij? paie?k? ir diegim? ir

pan.

I? vienos pus?s inovacij? reik?m? sunku pervertinti, ta?iau i? kitos pus?s

i?kyla labai nema?as pavojus, kad susidarius pernelyg optimistines pa?i?ras

?iuo klausimu - prasideda aklas inovacini? sistem? kopijavimas,

neatsi?velgiant ? konkre?ias ekonomines s?lygas, kas beveik visi?kai

panaikina auk??iau i?vardintus prakti?kai pritaikytos inovacijos

privalumus.

III. Inovacini? veiksm? planavimas valstyb?s mastu. Tendencijos Europos

S?jungoje

1996 m. lapkri?io 20 d. Europos Komisija pri?m? Pirm?j? Europos

inovacini? veiksm? plan? (The First Action Plan for Innovation in Europe)

[3]. ?is svarbus strateginis dokumentas pateik? bendr?j? schem?

inovaciniams procesams Europoje skatinti, daugiausiai susitelkdamas ties

prioritetin?mis priemon?mis, kuri? turi imtis Europos Komisija kaip

vykdomasis Europos S?jungos organas.

Kod?l Lietuvai svarbios ?io nedidelio leidinio id?jos ir kuo jis gali

b?ti mums naudingas?

Lietuva, ?engdama ? Vakar? Europ?, susiduria ir susidurs su tomis

pa?iomis politinio, ?kinio, intelektinio ir kult?rinio gyvenimo

problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O vienas i? dalyk?,

jaudinan?i? Europos politikos ir ekonomikos pl?tros ideologus, yra

inovacij? gamyboje ir paslaug? sferoje stoka. ?mon?s, gav? mandat? vienokiu

ar kitokiu mastu koordinuoti Europos S?jungos ?k? ir moksl?, yra sunerim?,

matydami, jog Europa vis labiau atsilieka nuo pagrindini? konkurent? -

Jungtini? Valstij? ir Japonijos - kurdamos bei diegdamos naujas

technologijas (o ypa? ?is atotr?kis ry?kiai matyti informacini? inovacij?

srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir

Japonija). Paradoksalu, jog Europa, i?laikydama ?imtametes universitetines

tradicijas, mokslini? pasiekim? po?i?riu b?dama tarp lyderi?, kai kuriose

srityse ai?kiai pirmaudama, komercinio ?gyvendinimo sferoje praranda

pozicijas.

Prie?as?i? esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti menkas

mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti skirta

tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie

2,7% BVP. Kitos svarbios kli?tys inovacijoms Europoje: menka mokslo

orientacija ? pramoninius poreikius, neadekvati mokymo sistema,

nepakankamas mokslinink? ir in?inieri? mobilumas, nelankstus finansavimas

bei mokes?iai, nepalanki teisin? aplinka. Tai vis duomenys i? “Pirmojo

veiksm? plano” pirmtak?s “?aliosios inovacij? knygos” (Green Paper on

Innovation) [1], kuri? pateik? Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir

E.Cresson. “?aliojoje inovacij? knygoje” i?keltos tikrai aktualios

problemos, ir tai liudijo v?liau sek? gaus?s auk?to lygio debatai, kuriuose

dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai. ?vairi? nuomoni?

j?roje vieningai skamb?jo balsai, kad inovacinio po?i?rio deficitas yra

reali Europos S?jungai i?kilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir

globalinio sprendimo. Taip pat buvo atkreiptas d?mesys ? tarpvalstybini?

susitarim? b?tinyb?, akcentuota nacionalin? ?vairov? bei skirtinga region?

situacija. Akcentuota ir tai, kad naujos technologijos - tai ir nauji

gaminiai ir paslaugos, kurian?ios naujas rinkas, tai papildomos darbo

vietos bei gyvenimo s?lyg? pagerinimas, taigi ir socialini? problem?

sprendimas.

“?aliosios inovacij? knygos” ??velgtas ir i?keltas problemas

“Pirmasis veiksm? planas” paver?ia strateginiais veiksmais. Dokumento

strukt?ra labai ai?ki - tris prioritet? grupes atitinka trys veiksm?

kryptys:

1. inovacij? kult?ros skatinimas;

2. inovacijoms palankios aplinkos suk?rimas;

3. mokslo orientavimas ? inovacijas.

Si?lomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis - nacionaliniu ir

tarptautiniu, t. y. Europos S?jungos lygmeniu. Auk?tesn?j? lygmen? tur?t?

?gyvendinti Europos Komisija.

Inovacijos yra minties b?sena, reikalaujanti k?rybi?kumo, plataus

akira?io, verslo dvasios, dr?sos rizikuoti, trumpiau sakant, inovacinis

m?stymas yra dalis bendro kult?ros lygio, kurio pl?tra, savo ruo?tu, daug

priklauso nuo ?vietimo ir suaugusi?j? mokymo. Tai vis? pirma yra

vyriausybinio lygio r?pestis. ?vietimo ir mokymo sistemos tur?t? orientuoti

? inovacin? m?stym?, ugdyti k?rybi?kum?. Viena i? Europos iniciatyv? ?ia

linkme yra “Mokymas informacin?je visuomen?je”, sudaranti galimybes

pasinaudoti naujausi? technologij? galimyb?mis ?ini? perdavimo procesui

gerinti. Nuolatinis ?vietimas reikalingas ir pramonei, ypa? smulkiajam ir

vidutiniam verslui, nes viena i? kli??i? smulkiosioms inovacin?ms ?mon?ms

yra ?ini? stoka ir informacijos brangumas.

Reikia kurti visuomen?s remiam? inovacij? skatinimo bei technologij?

perdavimo infrastrukt?r?, ? ?? proces? ?traukiant ir pramon?, kuriai

inovacij? k?rimas ir ?gyvendinimas tampa gyvybi?kai svarbiu, norint

u?tikrinti produkcijos konkurentingum?. Poreikis tarpregioniniam

bendradarbiavimui ir auk?tas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama

inovacij? kult?ros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities vizija, bet ir

kasdieniu poreikiu.

Inovacijoms reikia ruo?ti dirv?. Nauji mokslo ir pramon?s santykiai

formuojami ne tu??ioje vietoje, o jau nusistov?jusioje teisin?je,

administracin?je ir fiskalin?je aplinkoje. Svarbiausi teisin?s sistemos

darbai Europos S?jungoje - patentin?s ir kit? pramonin?s nuosavyb?s teis?s

r??i? harmonizavimas. Tai aktualu ne tik k?r?jui, bet ir intelektin?s

nuosavyb?s pirk?jui: abu yra suinteresuoti apsaugoti i?radim? teisini?

dokument? siena. Ir ?ios proced?ros turi b?ti pakankamai paprastos bei

pigios.

Inovacij? ?gyvendinimas neretai yra susij?s su didesne nei ?prasta

verslo rizika, tod?l kapitalas ne visada noriai suka ? inovacines ?mones.

Europos S?jungos valstyb?s tur?t? pasir?pinti sukurti paskol?, garantij?,

draudimo sistem?, kuri skatint? rizikos kapitalo panaudojim? naujoms

technologijoms bei paslaugoms kurti. “Pirmojo veiksm? plano” autori?

nuomone, ? rizikos kapitalo sfer? verta kreipti draudimo ir pensij? fondus.

Ypa? reik?t? skatinti tarptautinio kapitalo panaudojim? rizikingiems

projektams, sudarant jiems patrauklias s?lygas. Vienas i? tokio patrauklumo

b?d? gal?t? b?ti rizikos pasidalinimas tarp priva?i? investuotoj? ir

valstyb?s. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose potencial?s investuotojai

gal?t? gauti daugiau informacijos apie naujausi? technologij?

perspektyvum?, rinkos prognozes, nes kol kas viena i? rezervuoto rizikos

kapitalo po?i?ri? prie?as?i? - informacijos stoka.

Mokslo finansavimas vien i? valstyb?s saujos yra nepakankamai

efektyvus, tod?l tiesiogini? pramon?s ir mokslo ry?i? skatinimas bei

r?mimas teikia pla?ias papildomo mokslo finansavimo galimybes. Reikia

sudaryti teisines ir ypa? finansines s?lygas ?mon?ms, investuojan?ioms ?

nauj? techologij? k?rim? ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio

potencialo ir finansini? galimybi? disbalansas ry?kiai i?kyla, kalbant apie

atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. ma?as ?mones, kurias

sudaro “i?eiviai” i? universitet?. Tur?dami stipr? intelektin? potencial?

bei naujausias moksl? ?inias, jie stokoja l??? id?joms ?gyvendinti, o

sustipr?jus finansi?kai, tampa aktualiais tvirti ry?iai su buvusia mokslo

?staiga, nes i?sine?tosios ?inios greitai pasensta. Valstyb?s parama mokslo

ir technikos parkams (kaip vienai i? verslo inkubavimo form?) padidint?

tokiame mikrosociume susib?rusi? ?moni? i?gyvenimo galimybes. Reikalinga

visokeriopai skatinti ir kitos inovacij? paramos infrastrukt?ros k?rim? bei

pl?tr?

Inovacij? paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame

lygmenyje.. Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme),

INNOVATION, EUREKA, COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra

galingi tarptautinio Europos S?jungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai

pla?ios galimyb?s dalyvauti bendruose projektuose su partneriais i? kit?

valstybi?, keitimasis patirtimi, mokslinink? ir in?inieri? mobilumo

didinimas, suaugusi?j? ?vietimas.

Konkretus ir lakoni?kas inovacij? planas atliepia dabartin?s Vakar?

Europos inovacij? poreikius ir vienydamas nukreipia pastangas reikiama

linkme.

Ir “?aliosios knygos”, ir “Pirmojo veiksm? plano” bendras vardiklis

yra inovacijos, kurios ?ia suvokiamos gana pla?iai. ?iandieniu supratimu,

aktualiu mokslo, technologij? ir ?kio pl?totei, inovacijos yra:

4. s?kmingas naujovi? k?rimas, pritaikymas ir panaudojimas gamyboje;

Страницы: 1, 2, 3



© 2003-2013
Рефераты бесплатно, рефераты литература, курсовые работы, реферат, доклады, рефераты медицина, рефераты на тему, сочинения, реферат бесплатно, рефераты авиация, курсовые, рефераты биология, большая бибилиотека рефератов, дипломы, научные работы, рефераты право, рефераты, рефераты скачать, рефераты психология, рефераты математика, рефераты кулинария, рефераты логистика, рефераты анатомия, рефераты маркетинг, рефераты релиния, рефераты социология, рефераты менеджемент.