реферат, рефераты скачать »нформационно-образоательный портал
–ефераты, курсовые, дипломы, научные работы,
реферат, рефераты скачать
реферат, рефераты скачать
ћ≈Ќё|
реферат, рефераты скачать
поиск
Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas

Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas

Vilniaus universitetas

Tarptautini? santyki? ir politikos moksl? institutas

Politikos moksl? bakalauro programa

Lyginamoji politika

GERMAN GULEVI?

I kurso 3 grup?s studentas

Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas

Semestrinis darbas

Vilnius, 1999 m. spalio 15 d.

Patvirtinu, kad ?teikiamas darbas УPrezidento instituto JAV ir Lietuvoje

lyginimasФ yra:

1) atliktas savaranki?kai ir n?ra pateiktas kitam kursui ?iame ar

ankstesniuose semestruose;

2) nebuvo naudotas kitame institute/universitete Lietuvoje ir

u?sienyje;

3) nedaro nuorod? ? kitus darbus, jei jie n?ra nurodyti darbe;

4) pateikia vis? panaudotos literat?ros s?ra??.

G. Gulevi?

TURINYS

NAUJOS INSTITUCIN?S S?RANGOS PAIE?KA ЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕ 5

PREZIDENTO INSTITUTAS ЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕ... 6

Prezidentas ЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕ..Е 6

Prezidentui suteiktos pareigos ir galios ЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕЕ 7

?VADAS

Po ilg? praleist? TSRS sud?tyje met? Lietuva v?l tapo nepriklausoma.

Ta?iau atgavus nepriklausomyb? i?kilo daug klausim? ir problem?; pagrindin?

Ц kaip nepakartoti padaryt? klaid? ir v?l neprarasti demokratijos. ?i?

problem? i?sprendimui didel? ?tak? turi naujai i?rinkta institucin?

s?ranga. Nors pagrindinis mano darbo tyrimo objektas yra prezidento

institutas (kaip JAV, taip ir Lietuvoje), manau, kad b?t? kvaila i?rauti j?

i? bendro konteksto Ц valstyb?s valdymo modelio, tod?l pirm?j? savo darbo

dal? skyriau b?tent dabartinei Lietuvos institucinei s?rangai (nenagrin?ju

JAV d?l darbo apimties ribotumo). ?ioje dalyje paband?iau atsakyti kod?l ir

kaip buvo gr??ta prie pusiau prezidentizmo. Antroje darbo dalyje,

nagrin?damas prezidento institut? kaip reik?mingiausi? JAV ir Lietuvos

valstyb?s s?rangos dal?, band?iau atsakyti ? pagrindin? ?io darbo klausim?

Ц kiek m?s? modelis yra nutol?s nuo stabilum? ir demokratin? vystym?si

garantuojan?io amerikieti?kojo prezidentizmo (pabr??iu, kad nagrin?jau tik

prezidento instituto aspektu). Kod?l nusprend?iau lyginti b?tent Lietuvos

ir JAV, o ne, tarkim, Lietuvos ir Rusijos prezidento institutus? Vis?

pirm?, Lietuvoje prezidento institutas egzistuoja palyginus neilgai, tod?l

yra logi?ka atkreipti d?mes? ? ?al?, kurioje jis veikia daugiau nei du

?imtus met?. Antr?, nors ir kiek tai yra skaudu, tenka pripa?inti, kad

Lietuva tampa vis labiau susijusi su JAV (pradedant amerikie?iais-auk?tais

pareig?nais Lietuvoje (ir Prezidentu), baigiant УvedybomisФ su Williams).

1. NAUJOS INSTITUCIN?S S?RANGOS PAIE?KA

Pagrindinis ir svarbiausias Уbesikurian?iosФ valstyb?s politinis

klausimas Ц УgeriausiosФ valdymo formos paie?ka. Nors i? esm?s pasirinkimas

n?ra didelis (rinktis tenka i? parlamentarizmo, prezidentizmo ir pusiau

prezidentin?s sistemos modelio), ta?iau i?kyla keletas labai svarbi?

klausim?: kokiu b?du pritaikyti i?vardintus modelius savoms valstybingumo

tradicijoms? ar b?tina beatodairi?kai kopijuoti kit? ?ali? patyrim?, ar kai

kurie pakeitimai yra nei?vengiami? koks modelis u?tikrins stabilum? ir

demokratin? ?alies vystym?si?[1]

Su ?iais klausimais Lietuva v?l susid?r? 1991 metais. Bet kod?l gi

buvo sugr??ta prie pusiau prezidentinio valdymo? Patirtis rod?, kad jis

nepasitvirtino. Kai kurie istorikai ?? valdymo model? net nurod? kaip

parlamentarin?s kriz?s ir 1926 met? perversmo Lietuvoje ir v?lesni?

perversm? kitose Pabaltijos respublikose prie?ast?. Pavyzd?iui, Z.Ivinskis

ra??: У?sivedusios pranc?zi?ko tipo seiminius re?imus visos trys Pabaltijos

respublikos greitai ?m? pergyventi pana?ius radikaliosios demokratijos

rei?kinius, b?tent: didel? visuomenin? susiskaldym?, gaus? partij? skai?i?,

da?nai gri?van?ias koalicijas ir trumpalaikius ministr? kabinetusЕФ.[2]

Kod?l Lietuv? neatsi?velg? ? puikaus demokratijos pavyzd?io Ц JAV Ц patirt?

ir neper?m? prezidentinio valdymo formos arba savo kaimyni?-sesi? (Latvijos

ir Estijos) pavyzd?iu ne?tvirtino parlamentin?s respublikos s?rangos?

Atsakymas gl?di to meto politin?je situacijoje, jei konkre?iau, tai

politin?je kovoje tarp LDDP ir S?j?d?io. LDDP nariai, vis dar prisimindami,

kad demokratijos nebuvimas Lietuvoje pavert? Smetonos laik? prezidentizm?

autoritarizmu ir galb?t Musolinio fraz?, kad Уekzekutyvin? vald?ia yra

vyriausia vald?ia valstyb?jeФ [3], susir?pin? galimu autoritarizmo

restauravimu, pasisak? u? parlamentin?s respublikos s?rang?. Ta?iau ?is

pasi?lymas buvo atmestas d?l komunistin?s projekto autori? praeities ir

baim?s sugr??ti ? sovietin? superparlamenalizm?. Reikia pabr??ti, kad

apriori?kai neigiama nuostata komunist? at?vilgiu nebuvo vienintel?

prie?astis, d?l kurios buvo atmestas LDDP si?lytas konstitucijos projektas.

1991-1992 metais S?j?dis pama?u prarado parlamentin? daugum?, ir prezidento

institucijos ?vedimas buvo vienas i? b?d? i?likti vald?ioje. Kaip

nepriklausomyb?s kov? suformuotas lyderis, V. Landsbergis tuo metu dar buvo

gana populiarus. Tod?l, net jei S?j?dis numat? pralaim?si?s 1992 met?

parlamento rinkimuose, vis dar buvo tikimasi laim?ti prezidento post? ir

tokiu b?du gauti mandat? formuoti ministr? kabinet?. Dar vienas parankus

S?j?d?iui argumentas buvo L.Wymano ir B.Johnsono, konsultavusi?

Auk??iausiosios Tarybos komisij? konstitucin?s reformos klausimu, si?lymas

pritaikyti Lietuvai kiek pataisyt? amerikieti?kojo prezidentizmo model?.

Vis? tai susumavus, paai?k?s, kad pusiau prezidentizmas gal?t? b?ti

paai?kintas kaip savoti?kas Уkairi?j?Ф, pasisakiusi? u? parlamentin?

santvark?, ir Уde?ini?j?Ф, siekusi? prezidentin?s sistemos restauracijos,

kompromisas.[4]

2. PREZIDENTO INSTITUTAS

Pirmoje dalyje i?nagrin?jau, kaip Lietuvoje buvo Уi?rinktasФ pusiau

prezidentinis valdymo modelis. Kaip jau min?jau, ?iam sprendimui padar?

?tak? ir amerikie?iai, tuo metu dirb? Lietuvos parlamento bei Vyriausyb?s

strukt?rose. Many?iau, kad ?vedant prezidento institut?, dalimi buvo

pam?gd?iojamas amerikoni?kas jo modelis. Netur?tume to g?dytis Ц prezidento

institutas buvo i?vystytas kaip tik JAV, o v?liau daugelis ?ali? band? j?

m?gd?ioti (paprastai nes?kmingai[5]). Ta?iau dar nei vienoje ?alyje

prezidento institutas nepasiek? tokio statuso ir tokios vald?ios kaip

Jungtin?se Amerikos Valstijose. ?ioje darbo dalyje pabandysiu i?ai?kinti,

kiek Lietuvos prezidento institutas yra nutol?s nuo amerikieti?kojo jo

modelio.

2.1. Prezidentas

Many?iau, kad ?? skyri? reik?t? prad?ti nuo to, kas gali tapti

valstyb?s prezidentu. Ie?kant atsakymo ? ?? klausim?, r?miausi JAV ir

Lietuvos Respublikos Konstitucijomis. Pagal JAV Konstitucijos II Straipsnio

pirm? poskyr? reikalavimai busimajam prezidentui n?ra labai grie?ti: jis

turi b?ti pilietis pagal gimim? (natural born Citizen), kuriam su?jo

daugiau nei trisde?imt penki metai, ne ma?iau kaip keturiolika pastaruosius

met? gyven?s JAV.[6] D?l tos Уnatural bornФ fraz?s gali kilti (ir kyla)

daug gin??: nejaugi ?mogus, gim?s JAV pilietei (arba pilie?i? porai),

gyvenan?iai kitoje ?alyje arba ?iaip kuriam laikui i?vykusiai i? JAV,

neturi teis?s balotiruotis ? prezidento post?? Tur?dami omenyje tai, kad

pirmasis JAV prezidentas gavo pilietyb? ne pagal ius soli princip?, ir kad

sekantieji prezidentai buvo gim? teritorijose, kurios tuo metu dar

nepriklaus? JAV, galime teigti, kad toks JAV Konstitucijos II Straipsnio

pirmo poskyrio punktas yra visi?ka neteisyb?. O kaip gi d?l visiems ?inomos

amerikieti?kos svajon?s Ц Уkiekvienas gali tapti ?ios ?alies (JAV)

prezidentuФ? Deja, ji lieka vien svajoneЕ

Saky?iau, lietuvi? i?kelti reikalavimai busimajam prezidentui yra

daug demokrati?kesni. Vis? pirm?, jis ne ma?iau kaip trejus pastaruosius

metus turi b?ti gyven?s Lietuvoje (beveik penkis kartus ?emesnis cenzas!),

antr?, jis turi b?ti Lietuvos pilietis pagal kilm?.[7] Mano manymu, ius

sangvinis principas yra daug teisingesnis (prezidento pilietyb?s

at?vilgiu), nes prezidentas, neb?damas tautos dalimi, nesuprasdamas jos

m?stymo, pasaul??i?ros, negal?t? b?ti ir jos vadovu.

Reik?t? atkreipti d?mes? ? dar vien? Konstitucijos i?kelt?

reikalavim? Lietuvos Respublikos Prezidentui: Уasmuo, i?rinktas Respublikos

Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl? politin?se partijose ir politin?se

organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento kompanijos prad?iosФ.[8]

JAV Konstitucija apie tai neu?simena, bet realiame gyvenime JAV Prezidentas

yra ne tik savo partijos narys, bet ir jos lyderis. Manau, kad tai yra

pozityvu, kadangi nor?damas ?gyvendinti savo politin? program?, prezidentas

apsupa save bendramin?iais (JAV prezidentas gali paskirti kelet? t?kstan?i?

?moni? pareigoms Baltuosiuose R?muose, Kabinete ir ?vairiuose biuruose

u?imti), o jeigu Kongreso daugum? sudaro jo partijos atstovai, tai viskas

vyksta Уkaip sviestu pateptaФ. Ta?iau reikia tur?ti omenyje, kad

prezidentas ?iuo atv?ju veikia kaip premjeras , o jo Уvalstyb?s vadovo

pus?Ф ? susijusius su partija reikalus da?niausiai nesiki?a. Apie tai

pla?iau pa?nek?siu sekan?ioje dalyje.

2.2. Prezidentui paskirtos pareigos ir galios

JAV Konstitucija apie prezidento ?sipareigojimus kalba labai

suglaustai. Ji beveik nieko nesako apie prezidento administracines

pareigas, tik parei?kia, kad Уvykdomoji vald?ia turi b?ti patik?ta JAV

PrezidentuiФ ir Уjis turi r?pintis, kad ?statymai b?t? pagarbiai

vykdomiФ.[9] ?iuos netikslius apibr??imus reik?t? interpretuoti kaip

prezidento pareiga vadovauti ?vairiems departamentams, biurams ir

programoms, sukurtoms Kongreso. Kitaip sakant, prezidentas turi b?ti

federalin?s biurokratijos vadovu, kuri yra sudaryta beveik i? trij?

milijon? civilini? tarnautoj?. J? pagrindinis tikslas Ц Уpad?tiФ

prezidentui ?gyvendinti Kongreso ?statymus, federalinio teismo

nuosprend?ius ir sutartis, pasira?ytas JAV. ?is aparatas i?leid?ia apie

pusantr? bilijono JAV doleri? (!) per metus. Bet apie biurokratin? aparat?

daug nekalb?siu. Pereisiu prie pagrindinio skirtumo tarp JAV ir Lietuvos

prezident? pareig? - JAV prezidentui taip pat yra pavald?ios visos

ministerijos. Kitaip sakant, jis eina ministro-pirmininko pareigas.

Daugelis mokslinink? valstyb?s vadovo ir ministro-pirmininko pareig?

sutelkim? vienose rankose laiko did?iuliu prezidentizmo tr?kumu. Tuo tarpu

Lietuvoje ?ias dvi funkcijas atlieka du skirtingi ?mon?s, kas ?ymiai

palengvina prezidento, ir pagerina Vyriausyb?s darb?, kadangi jos vadovas Ц

ministras-pirmininkas Ц neturi sukti sau galvos d?l Уceremonini?Ф pareig?

atlikimo. Argumentu JAV valstyb?s valdymo modelio naudai b?t? tai, kad

prezidentui, kaip valstyb?s administracijos vadovui, ?alies valdymo darb?

?ymiai palengvina valstyb?s vadovo aureol?. Pavyzd?iui, nors JAV

prezidentas ir negali kontroliuoti Kongreso, ta?iau, tur?damas did?iul?

autoritet? valstyb?je, jis gali lengvai pasiekti savo tiksl? ir priversti

nesukalbam? Kongres? pakl?sti. ?io klausimo at?vilgiu galime teigti, kad

lietuviai pasirinko tiesiausi? (gal ir sunkiausi?) keli?: pagal LR

Konstitucijos 58-? straipsn? Respublikos Prezidentas gali paskelbti

pirmalaikius Seimo rinkimus (tai yra paleisti dabartin? Seim?). Ta?iau

darydamas tai, jis rizikuoja prarasti savo post?, kadangi naujai i?rinktas

Seimas gali paskelbti (ir turi tam visus pagrindus) pirmalaikius

Respublikos Prezidento rinkimus.

T?siant prezidento ir parlamento santyki? tem?, reik?t? pamin?ti

veto teis?. JAV prezidentas gali vetuoti bet kur? ?statymo projekt? arba

rezoliucij?, priimt? Kongreso, i?skyrus Konstitucijos pataisas. Veto Ц tai

ai?kiai apibr??tas prezidento nepasitenkinimas УkongresineФ ?statym?

leidyba. Tai labai efektyvus ?rankis, lyg prie?svara Kongreso

legislatyvinei galiai. Nepaisant to, Kongresas labai retai atmeta

prezidento veto ir bando УprastumtiФ ?statym? dar kart? (veto УatmetimasФ

rei?kia, kas Kongresas gali priimti vetuot? ?statym? dviej? tre?dali? bals?

dauguma kiekvienuose R?muose). Statistiniai duomenys rodo, kad i? pusantro

t?kstan?io veto tik ?imtas buvo atmesta Kongreso (ma?iau nei 7%).[10] Taip

pat nereik?t? pamir?ti i?skirtinai JAV prezidento Уki?eninio vetoФ: jeigu

prezidentas negra?ina ?statymo projekto Kongresui per 10 dien? d?l to, kad

pastarasis u?baig? savo sesij?, jis netampa ?statymu. Nekalbant apie tai,

kad Lietuvos

Prezidentas nesinaudoja Уki?eniniu vetoФ, jis net negali pasinaudoti

Konstitucijos jam pavestomis galiomis ir realiame gyvenime kontroliuoti

Seimo ?statym? leidybos. I? 136 vetuot? ?statym? ir veto pastab? (1993-1998

met? duomenimis) net 35 pastabos buvo atmestos arba УnumarintosФ

(i?brauktos i? politin?s darbotvark?s, o v?liau pakartotinai

neapsvarstytos) Seimo. Tai sudaro net 26% bendro veto skai?iaus

(palyginkite su 7% JAV).[11] Tod?l galime teigti, kad Seimas Lietuvoje yra

daug vir?esnis u? Prezident?. Dar vienas argumentas Seimo naudai b?t? tai,

kad Lietuvoje neegzistuoja viceprezidento pareigos. JAV gi, kartu su

prezidentu yra i?renkamas viceprezidentas, kuris b?damas tiesioginiu

prezidento pavaduotoju, pastarajam i?vykus ? u?sien?, susirgus, negalin?iam

atlikti savo pareig? d?l kit? prie?as?i? arba mirus eina jo pareigas. Tuo

tarpu Lietuvoje УRespublikos Prezident?, laikinai i?vykus? ? u?sien? arba

susirgus? ir d?l to negalint? eiti pareig?, tuo laiku pavaduoja Seimo

PirmininkasФ.[12]

Gr??damas prie prezident? pareig? ir gali?, nor??iau pabr??ti dar

vien?, bendr? Lietuvos ir JAV prezidentams, bruo?? Ц jie eina vyriausiojo

kariuomen?s vado pareigas. Nors JAV Konstitucija ir skelbia prezident?

auk??iausio rango karininku, ta?iau teis? paskelbti kar? ji palieka

Kongresui. Konstitucijos k?r?jai, ?inoma, ketino leisti Kongresui

kontroliuoti prezidento karines galias, kad jo valdymas neperaugt? ?

diktat?r?. T? pat? galime pasakyti ir apie Lietuvos Konstitucijos suteiktas

Prezidentui karines galias. Jis priima sprendimus d?l gynybos nuo

ginkluotos agresijos, karo pad?ties ?vedimo, taip pat mobilizacijos, ta?iau

juos tvirtina Seimas.[13] Pagrindinis skirtumas tarp JAV ir Lietuvos

prezident? karini? gali? yra tas, kad JAV prezidentas inicijuodavo karinius

veiksmui ir be Kongreso pritarimo. Pavyzd?iui, Kenedis, D?onsonas ir

Niksonas kariavo Pietry?i? Azijoje Kongresui neskelbiant karo (i?tisas

Vietnamo karas buvo prakariautas be УkongresinioФ pritarimo).

Bet, jeigu kartais atsitikt?, kad prezidentas prad?t? perdaug

savivaliauti, ir tai gr?st? demokratijai, JAV ir Lietuvos Konstitucijos

numato impi?mento atvej?. Pagal Lietuvos Konstitucijos 86-? straipsn?,

УPrezidentas gali b?tu prie? laik? pa?alintas i? pareig? tik ?iurk??iai

pa?eid?s Konstitucij? arba sulau??s priesak?, taip pat paai?k?jus, jog

padarytas nusikaltimasФ. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri?

nustato Seimo statutas. Seimas 3/5 vis? nari? bals? dauguma gali pa?alinti

Prezident? i? pareig?.[14] Impi?mento procesas JAV yra sud?tingesnis. Pagal

Konstitucijos I ir II straipsnius, Senatas gali pa?alinti Prezident? i?

pareig? u? Уi?davim?, ki?ininkavim? arba kitus didelius nusikaltimus ir

baud?iamuosius nusi?engimusФ.[15] Atstov? R?mai pareig?n? apkaltos proceso

tvarka paprasta bals? dauguma pradeda impi?mento proces?. Ta?iau b?tent

Senatui priklauso paskutinysis ?odis Ц 2/3 senatori? bals? dauguma Senatas

skelbia verdikt? Ц kaltas Prezidentas ar ne. Taigi JAV pa?alinti prezident?

i? pareig? n?ra taip jau paprasta. Per visus 200 prezidento instituto

egzistavimo metus impi?mento proced?ra prie? prezident? buvo panaudota tik

kart? Ц 1868 metais prie? D?onson?. Prezidentui pripa?inti kaltu neu?teko

vieno balso. Nors Lietuvoje prezidentas nei kart? nebuvo pa?alintas i?

pareig? impi?mento b?du, ta?iau jau?iasi, kad Lietuvos Seimas gali lengviau

j? panaudoti ir pripa?inti Prezident? kaltu.

I?VADOS

Prezidento institutas Lietuvoje, palyginus su JAV, yra labai silpnas.

Nors Lietuvos Konstitucija kai kuriais at?vilgiais yra teisingesn? ir

Prezidentui suteikia pakankamai daug gali?, Lietuvos Prezidentas nemoka

arba bijo jomis pasinaudoti ir pama?u tampa Seimo prievaizdu; realiame

gyvenime prezidentas yra atskirtas ir nuo ?statym? leid?iamosios (jis

negali leisti ?statymo gali? turin?i? akt?, jo veto teis? yra neefektyvi),

ir nuo vykdomosios vald?ios (jis nedalyvauja Vyriausyb?s pos?d?iuose,

atskirai nuo Vyriausyb?s rengia ?statym? projektus, Vyriausyb? atsiskaito

tik Seimui, o Ministrus Prezidentas gali keisti tik Premjero pritarimu).

M?s? Prezidentas atlieka tik УcerimoninesФ funkcijas. Tuo tarpu JAV

Prezidentas yra neatskiriama abiej? vald?i? dalis ir tautos vadovas,

suprantantis jos poreikius ir galintis juos patenkinti. Tai gali b?ti

paai?kinta ir Konstitucijos Prezidento suteikt? gali? visuma, ir ilgu,

sud?tingu Prezidento instituto evoliucijos procesu. Lietuvos Prezidento

institutas lyg naujagimis, kuris semiasi j?g?, vystosi, pagaliau br?sta.

Galime tik?tis, kad stipr?jant demokratijai ir atsirandant demokratijos

tradicijoms, Prezidento institutas Lietuvoje stipr?s ir jam bus suteikta

daugiau gali? bei vald?ios. Svarbu, kad tobula demokratija nevirst?

autoritarizmu Ц kaip pasak? K.Rositeris, Уprezidento institutas, kaip

kiekvienas kitas vald?ios instrumentas, kur? mes esam suk?r? savo naudai,

veikia tvirtose priva?ios laisv?s ir visuotin?s moral?s ribose, kas

rei?kia, kad prezidentas gali s?kmingai vadovauti tik kai jis gerbia tas

ribas Ц dirbdamas iki rib?, kurias nustat? ir remia ?moni? dauguma, ir

rinkdamasis priemones, kurios yra teisingos ir garbingosФ.[16]

LITERAT?ROS S?RA?AS

Woll P. American government. Ц 10th ed. Ц JAV: HarperCollins Publ., 1990.

Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics today:

the essentials. Ц JAV: West Publ.Co., 1997.

Gelvonis J. Demokratyb?s kriz? ir Lietuvos Konstitucijos reforma. Ц Ryga,

1930.

Levy L., Karst K., Mahoney D. Encyclopedia of the American Constitution. Ц

JAV: Macmillan Publ. Co., 1990.

Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Talat-Kelp?a L. Prezidentas ir ?statym? leidyba: veto teis?s naudojimas

Lietuvoje // Politologija. Ц 1998. Ц Nr. 2(12). Ц P. 57-69.

Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija. Ц 1996. Ц Nr. 1

(7). Ц P. 92-109.

Janda K., Berry J., Goldman J. The challenge of democracy. Ц 2nd ed. Ц JAV:

Houghton Mifflin Co., 1989.

-----------------------

[1] Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija. Ц 1996. Ц

Nr. 1 (7). Ц P. 93-94.

[2] ?voba J. Seimin? ir prezidentin? Lietuva. Ц Vilnius: Vyturys, 1990.

[3] Gelvonis J. Demokratyb?s kriz? ir Lietuvos konstitucijos reforma. Ц

Ryga, 1930. Ц P.12.

[4] Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija. Ц 1996. Ц

Nr. 1 (7). Ц P. 97-99.

[5] Woll P. American government. Ц 10 th ed. Ц JAV: HarperCollins Publ.,

1990. Ц P. 355.

[6] Janda K., Berry J. The challenge of democracy. Ц 2nd ed. Ц JAV:

Houghton Mifflin Co., 1989. Ц P. 395.

[7] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ц 78 str.

[8] Ten pat. Ц 83 str.

[9] Janda K., Berry J. The challenge of democracy. Ц 2nd ed. Ц JAV:

Houghton Mifflin Co., 1989. Ц P. 396.

[10] Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics

today: the essentials. Ц JAV: West Publ.Co., 1997. Ц P. 401.

[11] Talat-Kelp?a L. Prezidentas ir ?statym? leidyba: veto teis?s

naudojimas Lietuvoje // Politologija. Ц 1998. Ц Nr. 2(12). Ц P. 61-62.

[12] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ц 89 str.

[13] Ten pat. Ц 84 str. 16 punktas.

[14] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ц 74 str.

[15] Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics

today: the essentials. Ц JAV: West Publ.Co., 1997. Ц P. 407.

[16] Woll P. American government. Ц 10 th ed. Ц JAV: HarperCollins Publ.,

1990. Ц P. 364.



© 2003-2013
–ефераты бесплатно, рефераты литература, курсовые работы, реферат, доклады, рефераты медицина, рефераты на тему, сочинени€, реферат бесплатно, рефераты авиаци€, курсовые, рефераты биологи€, больша€ бибилиотека рефератов, дипломы, научные работы, рефераты право, рефераты, рефераты скачать, рефераты психологи€, рефераты математика, рефераты кулинари€, рефераты логистика, рефераты анатоми€, рефераты маркетинг, рефераты релини€, рефераты социологи€, рефераты менеджемент.